XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomoje Lietuvoje užaugus naujai kartai, išaugo stiprių, įkvepiančių didvyrių svarba. Apie Vytauto Didžiojo metų minėjimą vienas pirmųjų prabilo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1930 m. tam buvo labai palankūs metai, nes sutapo Vytauto mirties ir neįvykusio jo karūnavimo metinės. Tais metais buvo atlikta Lietuvos moksleivių apklausa, į kokią garsenybę jie norėtų būti panašūs, dauguma jų pasirinko Vytautą. Šis Lietuvos didysis kunigaikštis labai tiko katalikams, nes statė bažnyčias, ir tautinėms mažumoms todėl, kad jis į Lietuvą atsivežė totorius ir suteikė privilegijas žydams.
1930-taisiais per visą šalį nusirito iškilminga šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mirties ir neįvykusio karūnavimo metinių minėjimo banga, kuri virto viena iš didžiausių ir iškilmingiausių propagandinių kampanijų pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Vytauto Didžiojo metais Lietuvoje jo garbei buvo leidžiamos knygos, albumai, kilo paminklai. Šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardu pavadintos gatvės, gimnazijos. 1930-aisiais metais Vytauto Didžiojo vardas buvo suteiktas Lietuvos universitetui, pradėtas statyti Vytauto Didžiojo karo muziejus. Muziejaus kertinio akmens pašventinimo aktas tapo finaliniu akcentu, vainikavusiu jubiliejinių metų minėjimo kampaniją Lietuvoje.
Išsamiau...
Paskutinį kartą redaguota:
2024-11-28 15:39
