Virtualus muziejus

Biržų kraštas davė daug iškilių žmonių, taip pat ir tapytojų, grafikų, savo talentu garsinusių ir tebegarsinančių Biržus ir Lietuvą pasaulyje. Rengiame biržiečių (šiame krašte gimusių, augusių, besimokiusių, dirbusių) muziejaus rinkiniuose esančių darbų virtualią galeriją. Čia galėsite susipažinti su menininkų biografijomis ir kai kuriais muziejuje saugomais jų darbais.

Ina Čygaitė-Nicewander (gimė 1948 m.). S. Žuko dailės technikumo auklėtinė. Darbai eksponuoti Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, M. K. Čiurlionio galerijoje Čikagoje. 2015 m. kovo 6 d. Lietuvių Dailės muziejaus galerijoje „Siela“, 24 lietuvių dailininkių darbų meno parodoje „Moterys apie moteris“.

Ikaras. 1992 m. 50x33 cm		Pokalbis. 1995 m. 46x60
Brolio portretas. 1990 m. 54x39,50 cm		Šauksmas. 1995 m. 40x50

*******

Jokūbas Dagys (gimė 1905 m. gruodžio 16 d. Šlepščiuose, Biržų r., mirė 1989 m. rugsėjo 6 d. Toronte) - skulptorius ir tapytojas, poetas. 1932 m. baigė Kauno meno mokyklą, tobulinosi Berlyne, Paryžiuje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Torontą. Kūrybinis palikimas – apie tūkstantis skulptūrų, reljefų, bareljefų, daug tapybos darbų, piešinių. Kūriniai dekoratyvūs, kai kurie turi primityvizmo bruožų.

Karaliaus Mindaugo nužudymas 1263 m. 71x55 cm		Kunigaikštis Gediminas pas Krivį. 72x55 cm
Kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas kalėjime. 70x55 cm		Švedai puola Biržų pilį. 72x55 cm

*******

Vytautas Ignas-Ignatavičius (gimė 1924 m. gegužės 16 d. Zacižos k., Raseinių r., mirė 2009 m. vasario 18 d. Vilniuje).

Mokėsi Biržų, vėliau Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijose, 1941–1943 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje pas Justiną Vienožinskį, Antaną Gudaitį. Uždarius Vilniaus dailės akademiją lankė Adolfo Valeškos dailės studiją.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje Freiburge pas Viktorą Vizgirdą, A. Valešką, Vytautą Kazimierą Jonyną, Vytautą Kasiulį. 1949 m. grafikos mokėsi pas Telesforą Valių.

1950 m. emigravo į JAV, apsistojo Čikagoje, 1952–1957 m. gyveno Klivlande, dirbo vitražo dirbtuvėse, 1958–1962 m. – Babcok & Wilcox bendrovėje braižytoju. Nuo 1962 m. gyveno Niujorke, 1962–1965 dirbo Jonynas and Scheperd Art Studio, Inc., 1970–1972 m. instruktoriumi Catan-Rose Institute of Arts, dėstė knygų meną, grafiką ir dizainą. 2006 m. su žmona Birute grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje.

Nuo 1962 m. Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narys, nuo 1963 m. The Print Club of Philadelphia (Pensilvanija) narys.

Nuo 1949 m. dalyvavo bendrose parodose Klivlande, Bostone, Čikagoje, Niujorke, Filadelfijoje, Vašingtone, Niu Heivene (JAV); 1988, 1993, 2000 m. dalyvavo lietuvių išeivijos dailininkų parodose Lietuvoje.

400 metų jubiliejaus proga. 1970 m.		Be pavadinimo. 1977 m. 60x37,50 cm
Be pavadinimo. 1970 m. 49x75 cm

*******

Vytautas Jackevičius (gimė 1958 m. rugsėjo 11 d. Pasvalio r., Stumbriškio k.)

Biržų rajone, Kvetkų kaime gyvenantis Vytautas Jackevičius tapybos paslapčių mokėsi Panevėžio, Vilniaus dailės mokyklose pas žymius dailininkus Kazimierą Naruševičių, Arvydą Šaltenį. Vien aukščiausiais įvertinimais baigė Kauno vakarinę dailės mokyklą, kur jo vadovas buvo garsus tapytojas Antanas Martinaitis. V. Jackevičius studijavo tapybą ir grafiką neakivaizdiniu būdu Maskvos dailės universitete. Baigęs studijas gavo pasiūlymą dirbti Rusijos sotinėje, bet pasirinko Lietuvą. Baigė dailės pedagogiką Vilniaus dailės akademijoje, vienas jo mokytojų buvo prof. Giedrius Kazimierėnas.

Tai, ką Vytautas Jackevičius mato aplink, mintyse jis perkuria į paveikslą. Pasak jo, mokydamasis pas žymius menininkus jis suprato, kokia svarbi yra spalvų dermė ir kompozicija – tai padeda sukurti ypatingą energiją, kuri veikia žmones.

Visi V. Jackevičiaus paveikslai yra pozityvūs, tarsi apsupti gėrio auros. Net garsiausi pasaulio menininkai pripažįsta, kad tapyti pozityvius paveikslus yra labai sunku, kad nebūtum apkaltintas sentimentalumu, primityvumu ir pan.

Namas. 2009 m.

*******

Vidmantas Jažauskas (gimė 1961 m. lapkričio 30 d. Biržuose) – dailininkas, knygų iliustratorius, poetas.

1979–1981 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, 1991 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Biržų muzikos mokyklos Dailės skyriaus mokytojas, Biržų „Saulės“ gimnazijos mokytojas, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokytojas, direktorės pavaduotojas Dailės skyriui. Vienas iš Biržų dailės grupės „8+“ įkūrėjų ir narių.

Jonušo Radvilos portretas. 2012 m. 80X70 cm		Medžiai rudenį. 2008 m. 80X90 cm
Barboros Radvilaitės portretas. 2012 m. 36,50X30 cm		Biržų pilis. 1996 m. 40X52 cm

*******

Jonas Jukonis (gimė 1911 m. rugpjūčio 2 d. Biržuose, mirė 1988 m. birželio 9 d. Vilniuje).

Nuo 1938 m. studijavo dekoratyvinę tapybą Kauno meno mokykloje, 1947 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, 1947–1951 m. šiame institute dirbo asistentu. 1951–1954 m. dėstė Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

Nuo 1960 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Tapė, kūrė grafikos darbus, piešė, dirbo miestų aikščių ir visuomeninių pastatų apipavidalinimo srityje. Sukūrė portretų („Stachanovininkas Seržickas“, 1950), peizažų („Palanga. Saulėlydis prie tilto“), piešinių. 4-5 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsakymu realistine maniera nutapė daugiafigūrinių kompozicijų („Darbininko Kranausko laidotuvės Kaune“, 1935; „Žvejai“, 1945; „Sportininkai“, 1946; „Lietuvaitė“, 1947; „Lietuviškos divizijos kautynės ties Šiauliais“, 1947; „16-tos Lietuviškos divizijos kautynės ties Klaipėda“, 1948–1949; „Pionieriai Palangos pakrantėje“, 1950).

Nutapė dekoratyvinės tapybos pano, lubų dekoracijų visuomeniniuose pastatuose (daugiausia kino teatrams) Vilniuje, Palangoje, Kupiškyje, Tauragėje, Naujojoje Akmenėje, Kaune („Darbas ir poilsis“ kino teatre „Neris“ Vilniuje; Žemės ūkio akademijos lubos; diagrama buvusiame LSSR ateizmo muziejuje).

Litografijos technika sukūrė plakatų („Laiku ir gerai įsėkime dirvas“, „Įsigykite knygas Lietuvos knygų prekybos knygynuose“ – abu 1955), padirbo architektūrinių pastatų maketų (Gedimino pilies, IX forto), suprojektavo šilko staltiesę, skirtą dovanoti Stalinui 70-mečio proga.

Kūrinių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Gedimino kalno papėdėje. 1960 m.		Pajūris. 1960 m. 23x29 cm
Kiemsargio portretas. 67x49 cm

*******

Petras Kalpokas (gimė 1880 m. kovo 31 d. Miškinės vnk, Kvetkų vls., mirė 1945 m. gruodžio 5 d.  Kaune) – dailininkas – tapytojas. 1898–1900 m. mokėsi Odesos dailės mokykloje, vėliau studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje Miunchene. 1941–1945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi. Tikėtina, kad dailininkas yra 1930 m. Biržų muziejaus įsigyto kunigaikštienės Birutės portreto autorius.

*******

Antanas Kučas (gimė 1909 m. sausio 24 d. Deikiškiuose, Biržų vls., mirė 1989 m. sausio 10 d. Vilniuje).

Dailininkas grafikas, profesorius. 1929–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Daugiausia kūrė medžio ir linoraižinio bei oforto technika, dirbo knygų iliustravimo ir apipavidalinimo darbus, estampus ir pramoninę grafiką.

1936–1944 m. mokytojavo Tauragėje, Kaišiadoryse, Kaune. 1944–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto, nuo 1951 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1970 m. profesorius.
Daugiausia kūrė medžio ir linoraižinio bei oforto technika.
Nuo 1935 m. dalyvavo parodose. Individualios surengtos Vilniuje (1959, 1969, 1979), Kaune, Minske (abi 1959), Prahoje (1973).
Sukūrė estampų („Bažnytkaimis“, 1939; „Dailininkas gamtoje“, 1943; „Vilnius žiemą“, 1953; „Prie Nemuno“, 1965; „Vilnius pro medžius“, 1966; „Seni medžiai“, 1968; „Vilniui-650“, 1973), juose poetizuojamas gamtos grožis, būdinga daugiaplanė kompozicija, dekoratyvumas, detalizavimas, smulki vingri raižysena.
Sukūrė akvarelių, plakatų, ekslibrisų (Jonas Kuzminskis, 1966; Eduardas Budreika, 1968; Jonas Mikėnas, 1969; Juozas Kėdainis, 1975; Leonas Katinas, 1977).
Iliustravo knygų, iliustracijos lakoniškos, dekoratyvios, ekspresyvios ir kartu jautrios raižysenos, būdinga juodų ir baltų plotų dermė, charakteringi tipažai, iliustracijas dažnai papildo šriftai, originali ornamentika. Dailininkas neiliustravo knygos – jis kūrė knygą pradedant pirmaisiais puslapiais – nuo šmuctitulo ir titulo, nuo tekstų santykio su iliustracijomis, su knygos formatu – pačios iliustracijos buvo tik vienas iš daugelio elementų, sudarančių knygos visumą.
Iliustruotos knygos: Aišbės „Brička“ (1947), Balio Sruogos „Lietuvių liaudies dainų rinktinė“ (1949), Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ (1954), Simono Stanevičiaus „Pasakėčios“ (1959), Žemaitės „Petras Kurmelis“, „Marti“ (1964), Petro Cvirkos „Saulėlydis Nykos valsčiuje“ (1967), Vinco Krėvės „Bobulės vargai“ (1968).

Dailininkas gamtoje. 1943 m.

*******

Laimutis Ločeris (gimė 1929 m. balandžio 11 d. Biržuose, mirė 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniuje).

Dailininkas monumentalistas, grafikas. Gimė ir augo fotografo Petro Ločerio šeimoje. 1947–1952 m. studijavo tapybą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), 1952–1958 m. – Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute.
1958–1960 m. „Literatūros ir meno“ redakcijos dailininkas. 1978 m. (kitais duomenimis 1982 m.) emigravo į Kanadą, dėstė privačiuose koledžuose. 1990 m. grįžo į Lietuvą. Iki 2006 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedroje; docentas (1996 m.).
Nuo 1962 m. LSSR architektų sąjungos, nuo 1964 m. Lietuvos dailininkų sąjungos (1978–1990 m. narystė sustabdyta) narys.

Sukūrė monumentalių dekoratyvinių kūrinių interjerams: „Amžių Vilnius“ (viešbutis „Neringa“, 1959 m.), „Taurų medžioklė“ (kavinė „Tauras“, 1961 m., abu Vilniuje), „Dainavos šalis“ (kavinė „Dainava“, Druskininkai, 1965 m.), dekoratyviniai vartai (pasaulinė paroda „EXPO-70“, Osaka, 1970 m.); medžio horeljefų: „Amžinas ąžuolas“ (viešbutis „Draugystė“, 1975 m.), „Kopų garsai“ (viešbutis „Neringa“, 1977 m., abu Vilniuje), „Gintaro krantas“ (restoranas, Nida, 1987 m.). Kūriniams naudojo metalą, betoną, medį. Jie monumentalių, plokščių, dekoratyvių formų, būdinga dinamiškumas, veržlumas. Iliustravo P. Cvirkos knygą vaikams „Kvailutė ir laumė“ (1954 m.), kūrė iliustracijas Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ (1987–2005 m.).

1987–95 m. 39x19                                                   Pasaulio Išganytojas. 1989 m. 34x16 cm

*******

 Kęstutis  Petras Ramonas (gimė 1936 m. vasario 1 d. Biržuose) - Lietuvos kūrėjų asociacijos, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dizainerių sąjungos, Lietuvos kultūros kongreso valdybos narys, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos, Lietuvos ekslibrisininkų klubo tarybos, Vilniaus mokytojų profesinės sąjungos tarybos, dailininkų klubo „Plekšnė” dalyvis, „Tekančios saulės” klubo garbės narys. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Prisidėjo prie Vilniaus ir Kauno senamiesčio išsaugojimo 1980-2000 m. Spaudoje publikavo daugiau nei 50 straipsnių kultūros, visuomenės problemų temomis (leid.: „Kultūros barai”, „Vakarinės naujienos”, „Literatūra ir menas”, „Lietuvos aidas” ir kt.).

1966–1970 - leidyklos „Mintis” meninis redaktorius, 1971–2001 – Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos (g-jos) mokytojas, 1998–2003 – Dizaino aukštesniosios mokyklos dėstytojas, 2003–2008 – Dizaino mokymo centro mokytojas. Nusipelnęs meno veikėjas (1986). Lietuvos dailininkų sąjungos Grafikos sekcijos pirmininkas 1980-1985.

1977 m. 43x61,50 cm		Kopos. 1980 m. 61x57 cm
Vidudienio sodas. 1993 m. 63x42 cm		Šeima II. 1980 m. 47x34,50 cm

*******

Petras Rauduvė (gimė 1912 m. rugsėjo 5 d. Baukų k. Pasvalio r.., mirė 1994 vasario 22 d. Vilniuje) - dailininkas grafikas, stovėjęs pirmosiose Lietuvos profesionaliosios grafikos kūrėjų gretose. Baigė Biržų gimnaziją, Kauno meno mokyklą (1932–1938). Jo kūryba įvairi: nuo pamėgtų medžio ir linoleumo raižinių iki sausosios adatos, akvarelės, tušo, plunksnelės ir kt.

Nepalo peizažas. 1978 m. 30X39,5 cm		Nepalo peizažas. 1978 m. 30X39,5 cm
Vilnius. 1986 m. 21X29 cm		Žadeikių pradžios mokykla. 1988 m. 25X40 cm

*******

Anelija Sirutytė - dailininkė, pedagogė, kilusi iš Suvalkijos. 1938–1940 m. buvo Lietuvos dailininkių draugijos Kaune narė, dirbo piešimo mokytoja Švėkšnos gimnazijoje, 1941–1956 metais – Biržų gimnazijoje. Jos kūryboje dominuoja paveikslai, įamžinę Biržų pilies rūmų griuvėsius. Taip pat ji liejo akvareles, buvo nuolatinė rajono meno saviveiklos apžiūrų dalyvė. Baigusi pedagoginę veiklą, išvyko gyventi į Alytų.

Biržų tvirtovės griuvėsiai. 1946 m.		Biržų tvirtovės rūmų griuvėsiai. 1946 m.
Biržų tvirtovės rūmų griuvėsiai. 1950 m.		Biržų pilies griuvėsiai žiemą. Apie 1945 m.

*******

Egils Skuja (gimė 1944 m. sausio 7 d. Bauskėje, Latvijoje) – dailininkas,  Biržų, Vabalninko, Juodupės, Papilio herbų kūrėjas, nuolatinis dailininkų plenerų Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje dalyvis. 1973 m. Rygos dailės akademijoje baigė dizaino specialybę ir apsigyveno Biržuose. 1999 metais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Kūrybos žanras – peizažai, natiurmortai. Mėgstamiausia technika – pastelė. Keturi dailininko sukurti darbai saugomi muziejuje.

 „Turime latvių dailininką ir kraštietį, kuris išreiškia mūsų krašto dvasią“ (V. Jažauskas).

Aukštaitija I. 2018 m. 63x48 cm		Dauguva I. 1986 m. 52x64 cm
Patiltės namas. 2014 m. 53x65 cm		Užmirštas kampelis. 200 m. 60x70 cm

*******

Vitalijus  Starodubcevas – iš Biržų kilęs dailininkas-apipavidalintojas. Mokėsi Vilniaus dailės mokykloje. Piešė nuo vaikystės, o tapyti pradėjo  1979 m. Per trejus metus nutapė 500 paveikslų, 300 pasklido po žmones. Artimiausias – peizažo žanras, nors retkarčiais tapė natiurmortus, figūrines kompozicijas. Gyveno Astrave, tad gamta diktavo tūkstančius siužetų. Dailininkui išvykus iš Biržų, jo likimo nežinome.

Provincija III. 1989 m. 56x60 cm		Kupeta. 1987 m. 40x60 cm

*******

Jonas Tatoris (gimė 1925 m. birželio 17 d. Medeikiuose, Biržų r., mirė 2004 m. kovo 6 d.  Klaipėdoje) - dailininkas akvarelininkas, dailėtyrininkas, mokslininkas.

1971 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, menotyrą. Už dalyvavimą antisovietinio pogrindžio veikloje 1946 m. buvo nuteistas ilgiems lagerio bei tremties metams. Grįžęs į Lietuvą 1958 m. apsigyveno Klaipėdoje. Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

51x36 cm		51x36 cm
51x36 cm		51x36 cm

*******

Irena Trečiokaitė-Žebenkienė (gimė 1909 m. spalio 28 d. Biržuose, mirė 1985 sausio 13 d. Vilniuje) – dailininkė, pedagogė.

1928–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, kur įgijo grafikos ir freskos-mozaikos specialybę. 1944 m. eksternu baigė Vilniaus dailės institutą, jame dėstė. Kūrybai būdinga aktuali socialinė tematika, realistiškos formos, tikslus komponavimas, lyriškumas, ramios spalvos. 1997 m. dailininkės dukra D. Daugirdienė muziejui dovanojo 312 motinos sukurtų tapybos darbų ir dalį gausios bibliotekos knygų.

E. Šinkūnaitė. 1969 m.		A. Karpovas. Šachmatinė novelė. 1982 m.
Traukia tinklus. 1955 m.		Prie siloso bokštų Joniškėly. 1952 m.

*******

Vytautas Trečiokas (gimė 1912 01 09 Biržuose – 2020 Kanadoje) – architektas dailininkas. 1930 m. baigė Biržų gimnaziją, 1930–33 m. studijavo architektūrą Ecole des Travaux Public et du Batiment Paryžiuje. 1935 m. baigė VDU technikos fakultetą, kur įsigijo inžinieriaus-architekto diplomą, 1935–44 m. Alytaus miesto inžinierius. Suprojektavo kelias pradžios mokyklas, Alytaus miesto pirtį, fontaną Alytaus parke, Santakos (Alytaus aps. ) bažnyčią ir kt. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. atvyko į Kanadą. 1950–55 m. dirbo Hullyje, Kvebeke, nuo 1955 m. Viešųjų darbų ministerijos architektas Otavoje. Dalyvavo Otavos lietuvių bendruomenės veikloje. Vytauto Trečioko darbus Alytaus kraštotyros muziejui per pusseserę Joaną Smičienę perdavė architekto sūnus Raimundas Trečiokas.

Abstrakti kompozicija.		Kompozicija.
Kompozicija.		Abstrakti kompozicija

*******

Sonata Vasyliūtė-Čepukėnienė (gimė 1974 m. rugpjūčio 24 d. Pabiržėje, Biržų r.). 2000 m. baigė monumentaliąją tapybą Vilniaus dailės akademijoje, įgydama menų magistro laipsnį. Ji yra aktyvi grupinių parodų ir plenerų dalyvė, taip pat užsiima sienine tapyba interjeruose. Dirba dailės mokytoja ir su individualiais užsakymais.
Pasak dailininkės, jos darbai dažniausiai gimsta vasarą, kuri turtinga vaizdų, spalvų ir jausmų. Tapydama autorė visada galvoja apie žmogaus jausmus.

Keliai. 2014 m.

*******

Alyda Vilbrantaitė  (gimė 1909 m. Gegeidžių k., Pakruojo r., mirė 1980 m. Kaune) – dailininkė-tekstilininkė. Biržuose gyveno 1930–1945 m. 1952 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dailiosios tekstilės studiją. Kūrė gobelenus, atliktus batikos, aplikacijos, rišimo, neaustine, mišria technika. Kūrybingai dirbo lietuviško šilko audinių pramonėje, kurdama raštų projektus. Dailininkės dukra vertėja Renata Zajančkauskaitė 1989 m. muziejui padovanojo 32 motinos sukurtus akvarelės darbus ir 12 gobelenų.

1953 m. 32X24 cm		1953 m. 32X25 cm
1953 m. 34X25 cm		1953 m. 35X28 cm