Restauruotos Markučių dvaro Šv. Barboros koplyčios fasado ikonos

Parodoje pristatomi neseniai Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojų atrasti septyni išskirtiniai ant cinko skardos tapyti atvaizdai. 

Vaizdingoje Pavilnio regioninio parko vietoje – Markučiuose – įsikūręs Melnikovų-Puškinų dvaras. Nuo 1940 m. jame įsteigtas Literatūrinis A. Puškino muziejus, pirmuosius lankytojus priėmęs 1948 m.

1903–1906 m. Varvaros ir Grigorijaus Puškinų rūpesčiu dvaro teritorijoje buvo pastatyta Šv. Barboros koplyčia. Statinio išorę puošė devynios nišose pakabintos ant cinko skardos tapytos ikonos, vaizduojančios šventuosius – Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus. Išlikusios koplyčios nuotraukos liudija, kad ikonos fasado nišose buvo iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Tolesnis jų likimas nebuvo žinomas iki 2017 metų. Netikėtai septyni iš devynių atvaizdų buvo atrasti Literatūrinio A. Puškino muziejaus patalpose. Koplyčios fasado  ikonas reikėjo restauruoti: jos nukentėjo ne tik nuo laiko ir oro sąlygų, bet ir nuo kulkų. Spėjama, kad į jas buvo šaudoma sovietmečiu pasityčiojant. Tyrimai parodė, kad ikonos buvo pagamintos specialiai Puškinų koplyčios Markučiuose fasadui: jų forma ir dydis tiksliai atitinka  koplyčios fasado nišas, kuriose jos buvo įtvirtintos. Koplyčia pašventinta 1906 m., taigi fasado ikonų sukūrimą apytiksliai galima datuoti 1904–1905 metais. Atvaizdų pagrindui panaudota skarda yra ilgaamžiškesnė nei medis ir galėjo būti pasirinkta dėl to, kad ikonos buvo skirtos pastato išorei. Ikonų tapymas ant skardos – ypatinga technika, kurios pavyzdžių Lietuvoje išliko labai nedaug. Manoma, kad dvejose neišlikusiose ikonose buvo pavaizduoti šv. Mikalojus ir šv. Natalija, Varvaros Puškinos brolio Nikolajaus Melnikovo (1853–1929) ir sesers Natalijos Melnikovos-Volockajos (1856–?) dangiškieji globėjai.

Šv. Barboros koplyčios fasado ikonų autorius nėra žinomas, tačiau galima daryti prielaidą, jog tai buvo žymus XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus ikonų tapytojas Georgijus Molokinas (?–1905), nutapęs atvaizdus Lukiškių Šv. Mikalojaus, Šnipiškių Šv. Arkangelo Mykolo, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvėse ir Šv. Mikalojaus soboro Šv. Sergijaus Radonežiečio koplyčioje. G. Molokinas turėjo ir ikonų ant skardos tapymo patirties. Yra žinoma, kad tapytojas artimai bendradarbiavo su Markučių koplyčios architektu Michailu Prozorovu (1860–1914). Architektas Vilniuje pastatė daug pastatų, žymiausi jų – Mokslų akademijos (tuo metu Rusijos valstybinis bankas) pastatas, karaimų kenesa Žvėryne, Pirklių klubo pastatas dabartiniame Gedimino prospekte, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvė. Reikšminga, kad ši cerkvė sieja G. Molokiną ir M. Prozorovą: architektas statė pastatą, o dailininkas jame tapė šventųjų atvaizdus.

Prano Gudyno restauravimo centro tapybos restauratorius ekspertas Linas Lukoševičius