Renesanso atspindžiai muziejaus architektūroje ir eksponatuose

Tomo Makovskio graviūra. 1589 m. pastatytos Biržų tvirtovės įrenginių komplekso planavime ryški italų renesanso architektų propaguota gynybinė sistema, konstrukcijos ir formos.

Plytų mūras. Biržų tvirtovės pastatų sienos buvo mūrijamos renesansiniu kryžminiu plytų rišimu iš įvairiopo didumo plytų ir akmenų, sienos tinkuojamos.

Architektūra. Rūmų architektūros kompozicijoje ryškūs vėlyvojo renesanso bruožai: simetriškas ir aiškus planas, paprastos sienų plokštumos, griežtai simetriškas langų ritmas, rustuoti triaukščių galinių rizalitų kampai, laužyti langų apvadai, atvira arkadų galerija.

Interjeras. Piliastrais, karnizais, renesansiniais augalinės ornamentikos apvadais apjuostomis nišomis tęstos antikos puošybos tradicijos.

XVI a. plokštinis koklis su Saksonijos hercogienės Sibilės fon Kleve (1512–1554) portretu atkartoja Renesanso epochos dailininko Luko Kranacho Vyresniojo paveikslo siužetą.

XVI a. iždo skrynia, kaustyta renesansiniu grotesko ornamentu. Akanto lapai čia persipynę su mitinėmis-fantastinėmis  būtybėmis: amūriukais,  drakonais,  maskaronais  (it. mascherone – kaukė, subjaurotas veidas). Renesanse kasinėjant Romos požeminius statinius grotas (it. grotta, liet. urvus) buvo surasti keisti ornamentai, sudaryti  iš gyvūnų, paukščių, augalų, žmonių veidų. Nuo šio žodžio ir kilo ornamento pavadinimas

Medinės XVII a. iždo skrynios (meistras Hans Gudeverth iš Šlėzvigo) ornamentai taip pat seka antika: galvos ant stulpo – hermos bei portretai apskritime (apvade). Hermų pavadinimas kilo nuo senovės graikų Olimpo dievo Hermio, kelių, keliauninkų, prekybos, vagių bei apgavikų globėjo vardo.

Renesanso stilių atstovauja kesonais (įdubusiais kvadratais) dekoruoti kokliai ir lubos, sparnuotos angelų galvos be kūnų (naujas sumanymas renesanse), medalių muliažai, – savotiškos ano meto asmenukės (selfiai). Renesansinis yra ir Biržų miesto herbas, apjuostas antikine laurų juosta

Parengta pagal Lietuvos architektų, istorikų, menotyrininkų įžvalgas