Parodos ir renginiai

Čypėnų respublika:

Carinei Rusijai numalšinus net du rimtesnius bruzdėjimus prieš caro valdžią – 1830–1831 m. ir 1863 m. sukilimus, po kurių valdžia ėmėsi dar griežtesnių represijų, dar aštresnės rusifikavimo politikos. XX a. pradžioje liaudis spurdėjo visoje carinėje Rusijoje, o taurę perpildė 1904–1905 m. vykęs Rusijos – Japonijos karas. Apie tuos įvykius savo atsiminimuose rašė vabalninkėnas Kazys Žitkus-Vincas Stonis: „Tolimųjų Rytų karas baigėsi visišku carinės armijos sunaikinimu. (....) Visą carinę imperiją apėmė įniršis ir nerimas. Spontaniškai daugelyje Rusijos vietų prasidėjo nukreiptos prieš valdžią manifestacijos ir mitingai, kurie neretai pasibaigdavo valdiškųjų įstaigų ir įmonių pogromais“.

1905 m. revoliucija sukėlė pasipriešinimo carizmui bangą ir Biržų apylinkėse: vyko valstiečių mitingai, susirinkimai, senoji valsčiaus administracija buvo keičiama nauja, lietuviška, nutarimai į valsčiaus knygas taip pat imti rašyti lietuviškai, buvo šalinami rusai mokytojai ir kviečiami lietuviai bei įvedamas mokymas gimtąja kalba, uždaromos degtinės parduotuvės. Vyko valstiečių bruzdėjimai prieš dvarininkus dėl žemės, miško, servitutų, valstiečiai organizuotai pradėjo atsisakinėti mokėti mokesčius, kirto dvarininkų miškus, savavališkai ganė gyvulius ir šienavo pievas, užgrobdavo dvarininkų žemę, naikino jų turtą.

Bet ryškiausiai į šio laikmečio istoriją mūsų krašte buvo įrašyti Čypėnai, kur 1905 m. lapkričio 12 dieną buvo nuversta carinės Rusijos valdžia ir įkurta nepriklausoma Čypėnų respublika, gyvavusi... 3 mėnesius.