Parodos ir renginiai

Tai, kad kiekvienais metais dalyvių (tiek profesionalių menininkų, tiek jaunųjų savo meninio kelio dar beieškančių kūrėjų) gretos gausėja, mums tik dar kartą liudija, jog kultūros profesionalai visus dabarties iššūkius moka ir gali paversti naujomis galimybėmis.

Pastarojo konkurso pavadinimas „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ atskleidžia viduramžių meno esmę tarp šviesos ir šešėlių, tarp sklindančio spindulio ir jo atspindžio, tarp valdančios niūrios askezės ir estetinių pajautų. Natūralią šviesą, atsispindinčią nuo raižytų skulptūrų paviršių ar sklindančią pro bažnyčių ir katedrų vitražus, viduramžių teologai prilygino dieviškajai šviesai.

Viduramžių menas išmaniai išnaudojo šiuos šviesos efektus, kuriais nuolat transformavo, modifikavo ir kūrė vaizdą bei vaizdinius. Perfrazuojant iškilųjį prancūzų meno istoriką Henrį Fociloną (1881–1943), gotikos meno tvariniai yra subtilus gilaus šešėlio tinklelis, glaudus ir ištisinis, kuriame ornamento ir atvaizdo labirintas glaudžiasi prie akmens luito... Trakų miesto gotikinio paveldo estetikoje galime atrasti visko: ramesni paviršiai ir modeliavimas didelėse paprastose plokštumose, ant kurių lengvai krenta šviesa, XIV–XVI amžiaus pradžią mums primenantys architektūros paminklų, išlaikančių romaninės kaligrafijos monumentalumą, spinduliuojantys vitražai, gotikinė tapyba ir freskos, meninės raiškos priemonėmis „cituojančios“ Šventąjį Raštą, žemiškąjį gyvenimą priešpriešinančios dangiškajai istorijai. Tai kvietimas menininkams pasidalinti ekslibrisuose įkūnijamais apmąstymais apie lietuviškąją gotiką kaip viduramžių Lietuvos „modernizmą“. Kai tampa aišku, kad pateiktame visiems įprastame interpretaciniame modelyje (ar kriterijų rinkinyje) yra nepašalinamų prieštaravimų ir jis nepajėgus išspręsti tam tikrų įsisenėjusių problemų, ateina laikas naujai paradigmai – atsikratyti stereotipų, formuojančių gerai žinomo gotikos stiliaus problemą. Provokuojame tinkamai apibrėžta ir suprantama paradigma, suteikiančia daug privalumų kūrybinei erdvei – nuo aprašomosios, ikonografinės, komponentinės ir formalios analizės iki socialinės, filosofinės, intelektualinės ir kontekstinės integracijos. Kviečiame į Lietuvos gotikinį paveldą pažvelgti visiškai naujai, visapusiškai, pabandyti išspręsti tokias sudėtingas istorines
problemas kaip oksimoroną „tamsos šviesa“.
Konkurso dalyviai (ypač pelnę visuotines vertinimo komisijos simpatijas) džiugino ir maloniai stebino gilesnėmis temos studijomis, neapsiribojo dažniausiai naudojamų simbolių kalba, ieškojo savito, unikalaus Trakų estetikos bylojimo, atsiremdami į viduramžių epochos pamatą ir atspindėdami tą tik Trakams būdingą išskirtinumą gilių asmeninių apmąstymų ir meninės raiškos formų veidrodyje. Kiekvienas ekslibrisas mums svarbus ne tik savo materialiąja forma ir išliekamąja verte, bet ir kūrybinio proceso metu dalyvių patirtais išgyvenimais, ir filosofinėmis pajautomis. Supratome, kad konkurso tema – lyg sudėtingas algoritmas, kurį visi sprendė savaip, ieškodami savųjų įminimo metodų ir būdų. Ir visi kūrėjai gavo skirtingus, bet teisingus atsakymus.