Parodos ir renginiai

Ieškojome tarpukario ar pokario laikus menančių kavamalių, virdulių, svarstyklių ir, žinoma, domėjomės, kaip aptręšusią, kelių kartų gyvenimą „mačiusią“ ąžuolo medieną paversti jaukiomis interjero detalėmis.

Ir mums pavyko! Klientai žėrė komplimentus, ragino dar ką nors gražaus sukurti. Net nepajutau, kaip patikėjau, jog galiu džiuginti save ir kitus kalbindamas seną medį…

Savo darbuose naudoju tik seną ąžuolo medieną. Šis kietmedis yra stiprybės ir ilgaamžiškumo simbolis. Kruopščiai nuo jo pašalinus per ilgus metus susikaupusį purvo bei supuvusios medienos sluoksnį, atsiveria unikalus, jau pačios gamtos per ilgus metus sukurtas menas. Tik spalva – ruda, melsva ar net juoda – išduoda, kad medienai gali būti dešimtys, šimtai ar net tūkstančiai metų. Dažniausiai ją tik poliruoju iki blizgesio ir niekuo nedengiu.

Dar viena ypatinga medžiaga, kurią naudoju kūrybai, – seni kalvių darbai. Jie unikalūs, nes kiekvienas šio amato kūrėjas turėjo savo braižą ir charakterį. Deja, bėgant laikui, sparčiai keičiantis technologijoms, dauguma šių kūrinių atsidūrė metalo laužuose arba sendaikčių turguose“.

Parodoje pristatomi ne tik Giedriaus Čepaičio bendri darbai su kalviais – metalo skulptūros meistrais Raimondu Žieviu, Rolandu Jakuboniu, Viginta Jakuboniene, Arnoldu Samogitu Kairiu, Audriumi Kasparu, bet jo sūnaus Algirdo Čepaičio keramikos darbai.