Parodos ir renginiai

1949 m. K. Vasiliauskas buvo suimtas, o po metų ištremtas į Sibirą. Iki 1958 metų dirbo Intos ir Vorkutos anglių kasyklose. Pasibaigus kalinimo laikui, jam nebuvo leista grįžti į Lietuvą, todėl kunigas beveik 10 metų dirbo Latvijoje, Daugpilio rajone, kolūkio buhalteriu ir fabriko elektriku. Tik 1969 m. jis grįžo į Lietuvą. Kunigavo Varėnos parapijoje, o 1975 m. buvo perkeltas į Vilniaus šv. Rapolo parapiją vikaro-adjutoriaus pareigoms. Nuo 1980 m. paskirtas Vilniaus arkikatedros klebonu, 1993–1995m. dirbo  Vilniaus kunigų seminarijos rektoriumi.

K. Vasiliauskas mirė būdamas Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritu 2001 m. spalio 14 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui suteiktas Vilniaus ir jo gimtųjų Biržų garbės piliečio vardas.

Poetas Justinas Marcinkevičius apie K. Vasiliauską yra pasakęs: „Tai tarsi dangaus siųstas žmogus išvargintam mūsų kraštui, kad savo dvasia gesintų keršto, pykčio ir neapykantos prasiveržimus, kad padėtų visiems atsitiesti, nušvisti, susitelkti žmogaus ir Tėvynės kūrimui“.

Ši paroda – monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metų minėjimo įžanga. Parodoje eksponuojami Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios liturginiai drabužiai, indai ir reikmenys bei asmeniniai monsinjoro K. Vasiliausko daiktai. Svarbiausias parodos akcentas – liturginiai drabužiai (arnotas, stula ir alba),  monsinjoro Kazimiero Vasiliausko vilkėti aukojant pirmąsias šv. Mišias Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 1946 m. liepos 7 d. Šiuos liturginius drabužius pavyko identifikuoti pagal Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugomą fotografiją. Arnotą ir stulą parodai paskolino Bažnytinio paveldo muziejus, alba saugoma Biržų krašto muziejuje „Sėla“.