2019 - 08 - 23
Biržų krašto muziejus „Sėla“ kviečia visus prisiminti Baltijos kelio akimirkas ir rugpjūčio 23 d. (penktadienį) apsilankyti muziejuje, kur Jūsų lauks puodelis arbatos ir Jūsų prisiminimus išsaugoti pasiruošę muziejininkai, o demonstruojamose 1989 m. rugpjūčio 23-iosios dienos fotografijose gal galėsite atrasti Jums brangius žmones ir save, darsyk pabūti toje širdį virpinančioje akimirkoje. Mus labai pradžiugintų, jei šios gražios sukakties minėjimo proga galėtumėte surasti ir atnešti į muziejų ką nors, kas Jums primena tą dieną, primena šilumą delno, kurį spaudėte savo delne, energiją, tekėjusią 2,5 milijono žmonių rankų grandine. Tegul istorija nebūna pamiršta, te po 10, 50 ir 100 metų ją kitoms kartoms pasakos Jūsų dovanoti, Muziejuje išsaugoti, daiktai.
Jei ir neturite tokios brangios dovanos, mes laukiame Jūsų ir Jūsų prisiminimų. Ateikime, pabūkime, sušilkime, pasidalinkime!
1989 m. rugpjūčio 23-iąją trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonės simboliškai susijungė į gyvą grandinę, tuo primindami visam pasauliui SSRS ir Vokietijos 1939 rugpjūčio 23 d. nepuolimo sutartį ir jos slaptuosius protokolus. Slaptaisiais protokolais Baltijos šalys ir Lenkija buvo pasidalytos tarp SSRS ir Vokietijos įtakos sferų. Sovietinės okupacijos metais valdžia neigė, kad toks Molotovo–Ribentropo paktas egzistuoja. Pirmą kartą viešai Molotovo–Ribentropo pakto metinės paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu prie paminklo Adomui Mickevičiui Vilniuje, 1988 m. rugpjūčio 23 d. surengtas Sąjūdžio mitingas Vingio parke, į kurį susirinko apie 250000 žmonių.
1989 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, drauge su Estijos ir Latvijos liaudies frontais pakvietė savo šalių gyventojus paminėti Molotovo–Ribentropo pakto 50-ąsias metines:
„Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis kviečia Lietuvos žmones rugpjūčio 23-iosios vakarą į Vilniaus-Rygos plentą, kur Gyvąja Siena paminėsime 50-metį nuo tos dienos, kai dvi to meto didžiosios valstybės pasidalino Estiją, Latviją ir Lietuvą. Ta Gyvąja Siena mes primename visam pasauliui, susitaikiusiam su trijų suverenių valstybių žūtimi, kad trys tautos gyvos – ne tik gyvos, bet ir pasiryžusios pačios lemti savo likimą. Atvykime į šį plentą, kuris užsienio žemėlapiuose vadinasi Europos 12-ąja magistrale, įsijungę į šią Gyvąją Sieną, suprasime, kaip daug mūsų, ir kokie esame vieningi. Nors kalbame skirtingomis kalbomis, bet gyvename prie vienos jūros ir mus vienija bendra ateitis, kurios turime būti verti.“ (Sąjūdžio informacijos agentūra, Ekspres informacija, nr. 176).
Į šį kvietimą atsiliepė apie 2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. iš Lietuvos. Ne visi norintys sutilpo į magistralę, jie susibūrė jos prieigose, sudarydami grandinės atšakas.
Biržų rajonui buvo skirta kelio atkarpa nuo 386 iki 391 kilometro, ties Latvijos siena. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Biržų rajono tarybos 1989 m. rugpjūčio 14 d. susirinkime (Protokolas nr. 9) akcijos vadovu Biržuose buvo paskirtas P. Gasiulis, po 1 km. prižiūrėti buvo paskirti A. Penelis, M. Indrašius, V. Butkus, K. Dagys, A. Prunskus. Techniniai akcijos organizavimo darbai pavesti V. Dagiui, juodais kaspinais pasirūpinti paskirta I. Čeponienė, už informaciją atsakingas - A. Penelis. Akcijos organizatoriai pasirūpino transportu 1000-iui žmonių. Biržiečiai ne tik gausiai susirinko į Baltijos kelią, bet ir iniciavo šiai datai atminti skirtos Rūpintojėlio skulptūros pastatymą. Skulptūrą sukūrė Algirdas ir Vaidotas Butkevičiai.
Prieš 30-metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai 20 minučių stovėjo susikibę rankomis nuo Vilniaus Gedimo bokšto iki Hermano bokšto Taline, sudarydami 600 km. ilgio ir 2,5 mln. žmonių GYVĄJĄ SIENĄ, paskelbusią visam pasauliui, kad Baltijos šalys yra susitelkusios į vieną tikslą – LAISVĘ nuo Sovietų Sąjungos, pasiektą taikiu, teisiniu, parlamentiniu keliu, be prievartos, kaip ir dera brandžioms visuomenėms.
