Istorija

Mūsų muziejus jau artėja savo šimtmečio link! Tad peržvelkime įdomią prabėgusių dešimtmečių istoriją. 

• 1928–1938 m. Muziejaus pradžia 

1928 m. vasario 10 d. Biržų apskrities savivaldybės posėdyje buvo priimtas nutarimas dėl muziejaus steigimo:

„Mes, Biržų apskrities Tarybos ir Valdybos nariai, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės 10-ties metų sukaktuves ir turėdami galvoj, kad tautos senovei nušviesti, gražiai pažinti praeičiai ir senovės liekanoms globoti reikalingas muziejus, savo iškilmingame 1928 m. vasario 10 d. posėdyje, Biržuose, vienbalsiai nutarėme: nuo 1928 m. vasario 16 dienos atidengti Biržuose Biržų apskrities muziejų“.

Muziejaus įsteigimo iniciatoriai – apskrities viršininkas Vladas Rozmanas ir kiti Biržų visuomenės šviesuoliai. Ūkinę veiklą tvarkė muziejaus vedėjas Jonas Macijauskas ir prižiūrėtojas Mykolas Staškevičius. Muziejus turėjo septynis skyrius: numizmatikos, archeologijos, istorijos, žemės ūkio, gamtos, filatelijos ir liaudies meno.

Eksponatus muziejui dovanojo pilietiški biržiečiai (ir miestiečiai, ir kaimų gyventojai), aktyviai muziejų palaikė Biržų apskrities mokyklų bendruomenės.

• 1938–1948 m. Didžiųjų praradimų metai 

II Pasaulinio karo mūšių metu, 1944 m., muziejaus veikla nutrūko. Muziejaus rinkiniai smarkiai nukentėjo. Komisija konstatavo, kad dingo 1210 vertingiausių eksponatų: aukso ir sidabro monetos, medaliai, senovės ginklai ir leidiniai, etnografiniai daiktai.

Muziejus vėl atidarytas lankytojams 1945 m. balandžio 1 d. ir pavadintas etnografijos kraštotyros muziejumi. Muziejus įsigijo 77 naujus eksponatus. 1946 m. liepos 1 dieną muziejus dar turėjo 16 699 eksponatus. Tačiau netrukus muziejaus eksponatų ėmė mažėti. Dalis jų buvo perduoti didiesiems Lietuvos muziejams ir archyvams.

1949 m. pradžios ataskaitose nurodoma, kad muziejus turi 7 742 eksponatus. Taigi per penkerius sovietinės Lietuvos metus muziejus neteko apie 11 000 eksponatų (dar 1 210 dingo karo metais).

• 1948–1958 m. Kraštotyros muziejus 

1949 m. Biržų muziejus tapo kraštotyros muziejumi. Jam perduotas nenaudojamas stačiatikių cerkvė. Šis pastatas (Kęstučio g. 12) buvo drėgnas, šaltas, neatitinkantis muziejininkystės reikalavimų. Cerkvėje bandoma kurti naują ekspoziciją. 1952 m. komisija patvirtino Ikirevoliucinio laikotarpio skyrių su Etnografijos poskyriu ir Socializmo kūrimo laikotarpio skyrių. Kitos temos, kaip neatitinkančios klasių kovos teorijos, atmestos. Fonduose saugoma daugiau kaip 14 tūkstančių eksponatų.

Per pirmąjį pokario dešimtmetį nuolat trūko pakankamą išsilavinimą turinčių darbuotojų, jie itin dažnai keitėsi. Gana dažnai keitėsi ir vadovai. Direktoriais dirbo Jonas Liepa, Jonas Dilys, Romualdas Dargelis, Ana Šitikova, Janina Dobkevičiūtė-Armonavičienė, Vilius Grytė, Petras Zalinkevičius.

• 1958–1968 m. Cerkvė pritaikoma muziejaus veiklai 

1958 m. muziejus turėjo 14 753 eksponatų fondą ir tuometinės muziejininkystės normas atitinkančią ekspoziciją, kurią aplankė beveik 15 000 lankytojų. 1958 m. sausio 15 d. muziejaus direktoriaus pareigas pradėjo eiti muziejininkė Regina Batvinytė – Drevinskienė. Naujajai direktorei teko rūpintis cerkvės pastato rekonstrukcija ir pritaikymu muziejui. Muziejus po pastato rekonstrukcijos atidaromas 1966 m.

Pradžioje veikė tik liaudies meno parodos ir Gamtos skyriaus ekspozicija (pastaroji - ne muziejaus pastate). 1966–1969 m. sukurta tipinė, sovietinius kanonus atitinkanti ekspozicija. Pirmame aukšte – istorijos, gamtos, etnografijos ekspozicija, antrame – tarybinio laikotarpio skyrius ir parodos.

• 1968–1978 m. Liaudies meno suklestėjimo era 

1968 m. muziejaus eksponatų skaičius susilygino su prieškariniu (19 000). Nuo 1975 m. sausio 1 d. muziejaus direktore buvo paskirta Eugenija Murauskienė. Jos darbo metais ekspozicija buvo papildoma, ypač plečiamas sovietinį laikotarpį vaizduojantis ekspozicijos skyrius. Nuo 1975 iki 1980 m. eksponatų skaičius padidėjo nuo 22 iki 24 tūkstančių. Daug dėmesio buvo skiriama vietos liaudies menininkų kūrybai, rengiamos jų darbų parodos.

• 1978–1988 m. Pasiruošimas persikelti į Biržų pilies rūmus 

1980 m. direktoriumi tapo Algimantas Baublys, šiame poste išdirbęs 19 metų. Jam reikėjo apmąstyti muziejaus tolesnės veiklos kryptis, peržiūrėti Biržų tvirtovės rūmų restauravimo darbų projektus, kad šie, kiek įmanoma, būtų  pritaikyti  muziejaus reikmėms. Fondai buvo patikėti vyriausiajai fondų saugotojai Jadvygai Kriščiūnienei, dirbusiai šiose pareigose nuo 1979 m. lapkričio iki 2010 rugpjūčio.

Svarbiausias uždavinys – ruoštis persikėlimui į atstatytus rūmus, planuoti būsimas ekspozicijas. Atrenkami būsimoms parodoms ir nuolatinėms ekspozicijoms reikalingi eksponatai. Jie kasmet buvo konservuojami ir restauruojami Prano Gudyno restauravimo centre.

1987 m. muziejus turėjo daugiau kaip 40 tūkst. eksponatų. Balandžio pabaigoje uždaryta senose patalpose veikusi ekspozicija. Pirmosios ekspozicijos Biržų pilies rūmuose visuomenei pristatytos 1989 m.

• 1988–1998 m.  Muziejus tvirtovės rūmuose 

Biržų tvirtovės rūmuose muziejus savo veiklą pradėjo 1989 m. kovo 9 d. tarptautine moksline konferencija, skirta 400-osioms Magdeburgo teisių Biržams suteikimo metinėms. 1989 m. birželio 22 d. Biržų kraštotyros muziejui buvo suteiktas naujas statusas ir pavadinimas – Biržų krašto muziejus „Sėla“.

Muziejaus kolektyvas užmezgė ryšių su iš  Biržų krašto kilusiais žmonėmis, gyvenančiais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Pradėtas kaupti išeivių iš Biržų fondas. Buvo atidarytos pirmosios parodos (ilgainiui išaugusios į nuolatines ekspozicijas), suformuotos kolekcijų pagrindu.

1993 m. gegužės 7 d. muziejus gavo ypatingą dovaną – Maltos ambasadorius Argentinoje Karolis Radvila padovanojo Juzefo Narūnavičiaus–Naronskio 1645 m. sudarytą Biržų kunigaikštystės žemėlapį.

• 1998–2008 m. Pirmoji rekonstruota renesansinė krosnis 

1998 m. pradžioje muziejaus eksponatų fondą sudarė virš 72 tūkst. eksponatų.

Nuo 1999 m. pradžios iki 2003 m. vidurio direktoriaus pareigas ėjo Eugenijus Mikalajūnas. Rūmų rūsyje 1999 m. atidaryta tvirtovės ir senamiesčio ekspozicija. Eksponuojamas Biržų antrosios tvirtovės maketas (autorius karo istorikas V. Rakutis). 2000 m. atidaryta Biržų krašto proistorės ekspozicija. Nuo 2003 m. rugpjūčio muziejui ėmė vadovauti Gintaras Butkevičius, kurio laukė naujo, modernaus muziejaus iššūkiai.

2005 m. pabaigoje prie Biržų muziejaus buvo prijungtas Vabalninko kultūros ir istorijos fondo įkurtas muziejus Vabalninke.

Gausi archeologinių tyrinėjimų metu surinkta tvirtovės pastatų krosnių koklių kolekcija subrandino mintį rekonstruoti bent vieną rūmų krosnį. 2006 m. bendradarbiaujant su Vilniaus puodžių cechu projektas buvo sėkmingai įgyvendintas (vadovė Roma Songailaitė). Vienoje rūmų salėje atstatyta XVII a. koklinė krosnis – pirmoji rekonstruota renesansinė krosnis Lietuvoje.

• 2008–2018 m. XXI amžiaus muziejus

2008 m. muziejus tapo I grupės muziejumi. Eksponatų skaičius išaugo iki 110 000.

2010 m. pradėtas įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas „Biržų pilies komplekso rūmų sutvarkymo, arsenalo pastato atstatymo ir pritaikymo turizmo ir kitiems viešiesiems poreikiams“ projektas. 2014 m. pavasarį tvirtovės arsenalas atvėrė duris lankytojams. Čia juos pasitiko interaktyvi XVII a. pab. – XVIII a. pr. karybos bei senosios kalvystės ekspozicija. Muziejaus reikmėms įrengta restauravimo laboratorija.

2015–2016 m. tvirtovės rūmuose taikant inovatyvius sprendimus atnaujinta ekspozicija, pristatanti Biržų istoriją nuo 1939 m. iki 1991 m.

2017 m. į naujas patalpas buvo perkeltas Vabalninko skyrius, kur sukurtos naujos ekspozicijos.