Baroko pavasaris Biržuose 2024

Kovo 11 d. 16 val. Bibliotekos salėje

Apie programą:

„Iš užmaršties sugrįžęs Kuršo kunigaikštystės muzikos lobynas“

Kunigaikščio Pėterio dvaro kapelos koncertmeisteris, kompozitorius ir smuikininkas-virtuozas Francas Adamas Feihctneris - iškili asmenybė, gyvenusi Latvijos teritorijoje XVIII a. Tačiau jo vardas net muzikos profesionalams nebuvo gerai pažįstamas. Dirigentas ir Senosios muzikos tyrinėtojas Maris Kupčas į dienos šviesą iškėlė F. A. Feichtnerio 1770 m. Mintaujoje, dabartinėje Jelgavoje, išleistų keturių simfonijų partitūras ir kartu su savo paties įkurtu bei vieninteliu Latvijoje Baroko orkestru Collegium Musicum Riga klausytojams siūlo pasimėgauti naujai atgimusiu Kuršo kunigaikštystės muzikos lobynu. Koncerte skambės ir F. A. Freichtnerio vokaliniai instrumentiniai kūriniai „Herr Gott Dich loben wir“ ir „Hymmne an der Gott“, kuriuos atliks solistė Monta Martinsonė.

Atlikėjai: 

Monta Martinsone (Latvija) - sopranas

Baroko orkestras Collegium Musicum Riga  (vadovas Maris Kupčs)

PROGRAMA

Francas Adamas Feichtneris (Franz Adam Veichtner, 1741–1822)

SINFONIA I

Lento – Allegro di molto Andante ma non troppo Presto

SINFONIA II

Allegro con spirito Largo

Allegro

Arija HIMMNE AN DER GOTT

SINFONIA III

Allegro con spirito Lento

Tempo di Minuetto

SINFONIA IV

Allegro assai

Un poco andante Allegro assai

Arija HERR GOTT DICH LOBEN WIR

Apie programą: 

Sforzų šeimos muzikinis kultūrinis paveldas

Šio koncerto dėmesio centre – Ipolitos Marijos Sforcos, Galeaco Sforcos ir Bonos Sforcos figūros. Sforcų šeima iškilo į valdžią dar XV amžiuje, formavo Milano kultūrinį gyvenimą bei turėjo ryškią įtaką ir Lietuvos istorijai. Jiems dirbo ne tik žymūs muzikai, buvo dedikuojami muzikiniai kūriniai, bet šiame dvare užgimė ir nauji muzikiniai žanrai –  frotolos. Koncertą vainikuos Sforcoms tarnavusio garsiojo kompozitoriaus Žoskeno Deprė (Josquin des Prez) kūriniai.

Atlikėjai:

Katharina Haun – cinkas ir išilginės fleitos

Adam Bregman – barokinis trombonas

Vilimas Norkūnas – vargonų pozityvas, basso continuo

Sforzų šeima iškilo į valdžią dar XV amžiuje, pradedant garsiuoju kondotjeru Jacopo Attendolo (kondotjeras – karinių samdinių būrio vadas). Sforzų šeima formavo Milano kultūrinį gyvenimą ir Europos valdančiuosius rūmus, su kuriais buvo susiję vedybomis.

Ippolita Marija Sforza buvo laikoma itin protinga ir kultūringa, o tai lėmė ne tik jos kultūrinę įtaką, bet ir reikšmingų kūrinių dedikacijas. Pavyzdžiui, šokių meistras Antonio Cornazzano jai dedikavo savo traktatą „Libro del arte de danzare” (1455 m.), o per jos vestuves su Kalabrijos kunigaikščiu Don Alfonsu buvo atlikta „Hora may che fora son” iš garsiojo rankraščio „El Escorial IV.a.24”.

Kompozitorius Cornazzano kartu su savo kolega Guglielmo Ebreo, kurio traktatas „De pratica seu arte tripudii vulgare opusculum“ (1463 m.) dedikuotas Galeazzo Sforzai, dalyvavo Ippolitos sužadėtuvėse su Alfonsu Aragoniečiu 1465 m. Šiai iškilmei Ippolitos mokytojas Domenico da Piacenza sukūrė šokių. Viena garsiausių Renesanso laikų šokių melodijų tapusi „La Spagna“, pirmą kartą užrašyta Cornazzano ir iki šiol išlikusi daugiau nei 200-ais variacijų, o viena pirmųjų žanro „falla con misura“ kompozicijų priskiriama magistrui Gulielmus, tikriausiai turint omenyje šokių meistrą Guglielmo Ebreo.

Galeazzo Maria Sforza, Ippolitos brolis, laiške rašė, kad nori, jog jam būtų nurašytos visos Leonardo Giustiniani eilėraščių kompozicijos, kad galėtų jas atlikti savo dvare. Šiuos bendriniu vardu imtus vadinti „giustiniane” galima rasti Petrucci šeštojoje knygoje „Frottole“ (it. libro 6).

Ippolitos sesuo Bona Sforza, kuri 1518 m. ištekėjo už Lenkijos karaliaus Žygimanto I ir tapusi Lenkijos karaliene bei Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, į Lenkiją ir Lietuvą atnešė italų renesanso kultūros. Vienas įdomiausių pasaulietinių kompozicijų rinkinių iš laikotarpio, prieš pat jai išvykstant iš Milano, yra „Baseri 2441“ rankraštis, kuriame randama daug unica ir ypač įdomių frottole žanro kūrinių. Tuo tarpu iš šiai programai pasirinktų kūrinių „In te, Domine, speravi“ priklauso garsiajam kompozitoriui Josquin des Prez – jis dirbo kompozitoriumi ir dainininku Sforzų dvaro koplyčioje 1470-aisiais. Kitos penkios frottole yra unica, anoniminės, todėl tikriausiai atspindi populiarias XV a. pabaigos Milano giesmes.

Ilgalaikė Bonos Sforzos kultūrinė įtaka išryškėja matant, kiek daug puikių Milane gimstančių  kūrinių XVII-ame amžiuje tebėra dedikuojami jos anūkui Žygimantui Vazai III-ajam – tarp jų ir vienas svarbiausių itališkų diminucijų rinkinių – Francesco Rognioni „Selva di varii passaggi”.

Kadangi žinomi valdovo itališki muzikiniai pomėgiai, visai tikėtina, kad iškilūs Rognioni amžininkai iš Milano – kompozitorius Giovanni Paolo Cima ir šokių meistras Cesare Negri – taip pat rado vietą savo kompozicijoms Lenkijos ir Lietuvos dvaro kapelų muzikiniame ir šokių repertuare.

Šios programos arka apima laikotarpį nuo renesanso muzikos iki baroko pradžios ir parodo, kokį turtingą kultūrinį palikimą mums paliko Sforzų šeima ir jų palikuonys.

© 2023 programa sudaryta ir aprašas parengtas ansamblio „Cordaria“.

Kovo 22 d. 17 val Radvilų salėje (II a.)

Apie programą:

Arpa della notte

Pasinerkite į grožio pasaulį, kuriame giedros išilginės fleitos melodijos persipins su naktine lakštingalos giesme, o švelnūs senovinės arfos garsai kvies pasinerti į tylą. Koncerte skambėsiančias viduramžių, renesanso, baroko epochų kompozicijas jungs gamtos tematika ir meditatyvi nuotaika. Klausytojai išgirs J. Van Eyck, J. M. Hotteterre, J. Dunstable, Perotin ir kitų kompozitorių kūrinius, truverų muziką, Monserato piligrimų giesmes, tradicinę airišką muziką bei improvizacijas senovine arfa.

„Kodėl, švelnioji lakštingala, mane budinate dar prieš aušrą? Ar nešate žinią, kad grįžta toji, kuria žavisi mano širdis?" (Iš J. B. De Bousset ir J. M. Hotteterre arijos fleitai teksto).

Atlikėja Ieva Baublytė - gotikinė arfa, išilginės fleitos

PROGRAMA

Perotin (XIII a.) - Beata Viscera

Nežinomas truverų autorius (XIII a.) - Oyez tous

Guillaume de Machaut (XIV a.) - Douce Dame jolie

Choralas Salve Regina

Nežinomas autorius (XV a.) - There is no Rose of such Virtue

José Alves - Salve Rainha Mãe de Deus

Piligrimų giesmės iš rankraščių Cantigas de Santa Maria (XIV a.):

Polorum Regina

Mariam Matrem Virginem

Antonio Rigati (XVII a.) - O Dulcissima Virgo

Jacob van Eyck (ca. 1590–1657) - Engels Nachtegaeltje

Jocelyn Pook - Her Gentle Spirit (iš. filmo „Venecijos pirklys")

Ninna Nanna sopra la Romanesca (tradicinė lopšinė iš Apulijos regiono)

Georg Philipp Telemann (1681–1767) - Fantazija fleitai Nr. 1:

Vivace, adagio allegro, allegro

Mr. Beck (XVII a.) - Or Hills or Mountains

Jacques Martin Hotteterre le Romain (1673–1763) - Prelude en fa

Arija fleitai Pourquoy doux Rossignol

Improvizacija pagal Howard Shore - Concerning Hobbits (iš filmo „Lord of the Rings“)

Improvizacija pagal Johann Pachelbel (1653–1706) - Canon in D

Biržų pilyje

Balandžio 2 d. Žilvino Beniušio džiaugsmo ir klounados kūrybinės dirbtuvės vaikams ir suaugusiems
Balandžio 3 d. 18 val. Studentų ir mokinių koncertas „Baroko pavasario užauginti"

Balandžio 7 d. 16 val. Bibliotekos salėje

Apie programą:

Piu Vizi Che Virtu: itališkojo humanizmo pasaulietinė XV a. muzika

Italų humanizmo muzikos kūriniuose gausu meilės istorijų, satyrinių eilių, populiarių dainų ar šokių, kuriuose vyrauja moters tema, skleidžiasi žmonių ydos ir dorybės. Tai XV ir XVI a. pradžios Italijos dvaruose skambėjusi muzikinė pasaka, prikelta iš archyvuose saugomų rankraščių, ankstyvųjų muzikinių spaudinių ar Petrucci knygų.

Koncerte skambės žymiausių XV a. kompozitorių – Marchetto Cara, Bartolomeo Tromboncino, Poliziano, Guglielmo Ebreo da Pesaro, Domenico da Piacenza ir Josquin des Prez – kūriniai.

 Atlikėjai:

Senosios muzikos ansamblis „Anonima Frottolisti“ (Italija)

Luca Piccioni – liutnia, balsas

Simone Marcelli -  organetas, klavesinas, balsas

Massimiliano Dragoni -  cimbolai ir ankstyvoji perkusija

PROGRAMA

Rostiboli Gioioso (Guglielmo ebreo da Pesaro XV sec.)

Il bon Nocchier (Francuìscus Bossiniensis, text A. Poliziano XV sec.)

Fortuna desperata (Bisnois. ms. G20, Perugia, sec. XV)

Fortuna desperata (Josquin des Prez, Ms Segovia, XV sec.)

Già per gran nobeltà (Nicolaus Zacharie, Oxford 213, f. 125, XV sec.)

Zephyro spira (Bartolomeo Tromboncino, Petrucci Frottole libro VIII, 1501)

Leoncello (Domenico da Piacenza. XV sec.)

Hellas mon coeur (Anonimo, BNF, XV sec.)

Falla con misuras (Guglielmo Ebreo da Pesaro, Ms. G20 Perugia, XV sec.)

Per fugir d’amor le punte. (Marchetto Cara. Franciscus Bossinensis. Le frottole per

canto e liuto intabulate. XVI sec. )

Tiente a lora ( Anonimo BN Parigi, Rés Vm7 67, XV sec. )

Chi me darà più pace (Marchetto Cara, Petrucci Frottole libro I, 1501)

Danse de Cleves (Brussels MS 9085, XV sec. )

J’ay pris amours a ma devise (Anonimo, Urbino, tarsia lignea, XV sec.)

Piva (Joan Ambrosio Dalza, XVI sec.)

Balandžio 13 d. 19 val. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

Apie programą:

Paslaptingasis sodas

Šventojo Rašto centre – viena paslaptingiausia Biblijos knygų: „Giesmių giesmė“. Paslaptingajame sode, pilname simbolinių gėlių ir vaisių, sutinkame amžinąją porą: moterį ir vyrą, nuotaką ir jaunikį. Tai švelnumo ir meilės galią spinduliuojanti pora, ankstyvųjų teologų prilyginta Kūrėjo ir jo kūrinių meilei. Paslaptingajame sode aidi dialogai tarp balsų ir instrumentų, unisono ir polifonijos, Viduramžių choralų ir improvizacijos.

Atlikėjai:

Grigališkojo choralo ansamblis Schola Cantorum Vox Iubilantis (Latvija)

PROGRAMA

*Marcel Dupré* (1886–1971)

*Trois Hymnes*/* Vakarinės mišios iš ciklo * Trois Hymnes* op. 58

*Ilze Reine *(1970)

*Hortus conclusus *(2022)

I - *Vox dilecti mei*

*Antiphona Osculetur me*

Tebučiuoja jis mane savo lūpomis!

Juk tavo meilė malonesnė negu vynas,

negu tavo brangiojo aliejaus kvapas!

Tavo vardas ­ palieti kvepalai,

užtat tave mergaitės myli.

*Grigališkojo choralo Sicut lilium inter spinas improvizacija*

*Responsorium Et dilectus meus*

Mylimasis mane kalbina! Jis taria man:

„Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš!

*Ilze Reine **Canticum vernum/* (2012)

Juk žiema jau pasibaigė,

lietūs praėjo ir nuščiuvo.

Gėlės pražydo žemėje,

atėjo metas vynmedžius genėti,

ir purplelis jau burkuoja mūsų šalyje.

 Figmedis nokina žalius vaisius,

ir vynmedžių žiedai tvinsta maloniais kvapais.

Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš!

*Sekvencija Epithalamica Cantica *(Tekstas *Heloise/ Abelardus*) ir

 *Ilze Reine* *Hortus conclusus*

II - *Quæsivi, et non inveni illum*

III - *Nocte flevi/ *Naktį verkiu

IV - *Hec est dies quam fecit Dominus

*Tradicinė armėnų melodija Aravot Luso/*

*7 antiphonae de Cantico Canticorum cum Magnificat*

*alternatim: Ilze Reine* *Hortus conclusus* (V-XI)

*1.     **(V) Unguentum effusum nomen tuum*

Tavo vardas ­ palieti kvepalai,

užtat tave mergaitės myli.

*2.     **(VI) Nolite me considerare quod fusca sum*

Nežiūrėkite iš aukšto į mane,

kad aš tamsiaveidė;

tai saulė mane įdegino.

Mano motinos sūnūs supyko ant manęs.

*3.     **(VII) Sicut malum*

Kaip obelis tarp miško medžių,

mano mylimasis tarp vaikinų!

*4.     **(VIII) Fulcite me floribus*

Stiprink mane razinų tešlainiu,

atgaivink mane obuoliais,

nes aš sergu meile.

*5.     **(IX) Pulchra es et decora*

Mano meile, tu graži kaip Tirca,

daili kaip Jeruzalė,

pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis.

*6.     **(X) Quae est ista quae ascendit sicut aurora consurgens*

Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra,

graži kaip mėnulis,

šviesi tartum saulė,

pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis?

*7.     **(XI) Virgo prudentissima*

Tu ­ sodo šaltinis,

gyvojo vandens versmė

iš Libano tekančios srovės!

*Rihards Dubra* (1964)

Dievo Motinos žvilgsnis (meditacija vargonams) (1999)

*Responsorium Salve nobilis virga Iesse*

Kokia graži tavo meilė,

seserie sužadėtine!

Tavo meilė saldesnė už vyną,

o tepalai kvapesni už visus kvepalus!

Tavo lūpos, sužadėtine, laša medumi,

medus ir pienas po tavo liežuviu.

*Ilze Reine* *Hortus conclusus*,

XII - *Veni, egrediamur in agrum*

***

Šventojo Rašto centre randame vieną paslaptingiausių Biblijos knygų: Saliamono giesmė arba Giesmių giesmė. Šis poetinis darbas mus perkelia į simbolinį gėlių ir vaisių pilną sodą, kurio centre sutinkame porą – moterį ir vyrą, nuotaką ir jaunikį. Tai amžinoji pora, turinti švelnumo ir meilės galią; jų meilė apibūdinama  „meilė stipri kaip mirtis“. Ankstyvųjų krikščionių teologų samprotavimai akcentuoja žmogaus meilės panašumą į Dievo meilę. Štai kodėl senosios bažnyčios tradicija be baimės naudojo šią „Giesmių giesmės“ analogiją, kad pabrėžtų meilę tarp Kūrėjo ir jo kūrinių.

Nuo XII amžiaus „Giesmių giesmė“ išpopuliarėja tarp Viduramžių mąstytojų, kompozitorių. Jos poetiška ir nepaprastai įtaigi kalba tampa daugybės egzegetų komentarų objektu ir gausiai naudojama liturginėse giesmėse. Kelis šimtmečius Saliamono „Giesmių giesmė“  buvo apmąstoma vienuolių ir mistikų.  Pavyzdžiui, „Uždarasis sodas“, egzotiškais vaizdais aprašytas ketvirtajame skyriuje, siejamas su vaisingumu ir neliečiamumu, motinyste ir nekaltybe, o tai, savo ruožtu, leido Viduramžių teologams kūrinyje minimą nuotaką tapatinti su Mergelės ir Motinos Marijos sąvoka. Ši analogija plačiai paplitusi daugelyje liturginių giesmių, skirtų Marijai, kuriose sodrios vienbalsės ir daugiabalsės kompozicijos atskleidžia „Giesmių giesmės“ citatas ir parafrazes. Vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo Renesanso mene, Dievo Motina dažnai vaizduojama gėlių sode. Vadinasi, „Uždarasis sodas“ gali būti interpretuojama kaip simbolinė erdvė, atspindinti visas Marijos dorybes.

Meditacijos idėja – susiburti. „Giesmių giesmės“ tekstai ir jų įkvėptos muzikinės melodijos susipina į asketiškas ir kartu stebėtinai virtuoziškas melodijas, kupinas instrumentinių kompozicijų ir improvizacijų. Grigališkajame chorale ir vėlyvųjų viduramžių giesmėse atskiri žodžiai dažnai dainuojami melizmatiškai, leidžiant muzikai išreikšti daug daugiau, nei galėtų patys žodžiai. Šiame koncerte giesmes papildys vargonai ir senovinis medinis pučiamasis instrumentas – dudukas.

Vargonų muzika leidžia įsivaizduoti egzotiškojo sodo garsų, spalvų bei kvapų įvairovę bei sode susitikusią simbolinę amžinąją porą. Viduramžių kompozicijose skambantys moterų balsai simbolizuoja prototipinę nuotaką, o rytietiškas senovės armėnų muzikos instrumento duduk skambesys reprezentuoja jaunikį. „Giesmių giesmė“ nėra meilės istorija, bet įsimylėjėlių dialogas. Šiame paslaptingame sode girdime  dialogus tarp balsų ir instrumentų, unisono ir polifonijos, Viduramžių choralų ir improvizacijos.

Balandžio 20 d. 18 val. Bibliotekos salėje

Apie programą:

Virtuoziškosios monodijos iš XVII a. pradžios

XVII a. pradžia – vienas įdomiausių laikotarpių muzikos istorijoje. Monodijos gimimas iš vyraujančios tradicinės polifonijos sukėlė kūrybiškumo ir virtuoziškumo proveržį. Programoje skambės virtuoziškos kompozitorių Luzzaschi, Carlo G. Rovetta, Castello ir kitų autorių monodijos, kurios keisis su soline klavišine to meto muzika.

Atlikėjai:

Perrine Devillers (Prancūzija) - sopranas

Elam Rotem (Izraelis, Šveicarija) - klavesinas 

Balandžio 21 d. 16 val. Bibliotekos salėje

Apie programą:

Itališkas vakaras

Madrigalizmas (žodinė tapyba muzikiniuose tekstuose) pasiekė naujas emocinės raiškos aukštumas, kai Claudio Monteverdi pristatė savo naują muzikos stilių, prieštaraujantį konservatyviajam stiliui (stile antico). Aplinkui šį kompozitorių būrėsi daugybė kitų muzikų, kurių kūriniai atspindi nepaprastai veržlų šio laikmečio muzikinį kūrybiškumą ir besivystantį modernų italų baroko muzikos stilių.

Atlikėjai:

Senosios muzikos ansamblis „Rynsky“ (Lietuva, Šveicarija)

Vojtěch Jakl – barokinis smuikas

Indrė Kučinskaitė - cinkas, kornetas

Michal Raitmajer - viola da gamba

Elias Conrad - teorba, barokinė gitara

Filip Hrubý - vargonai, klavesinas

Balandžio 27 d. 18 val. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje

Apie programą:

Vostre mercy: ankstyvojo renesanso muzikos meistras Guillame Dufay ir jo amžininkai

Guillaume Dufay (1397–1474) laikomas tarpininku tarp Viduramžių ir Renesanso muzikos stilių, ir jo kūriniai turėjo milžinišką įtaką vėlesnėms kompozitorių kartoms – jo harmonijos ir melodijos inovacijos buvo itin svarbios Renesanso polifonijos raidai. G. Dufay daugiausia kūrė sakralinę muziką. Taip pat parašė ir nemažai pasaulietinių kūrinių, sukurtų pagal meilės poeziją italų ir prancūzų kalbomis, kurie savo laiku buvo labai populiarūs.

Atlikėjai:

Senosios muzikos ansamblis „Lux Maris“ (Lietuva)

Renata Dubinskaitė - mecosopranas, meno vadovė

Saulė Šerytė - altas

Nerijus Masevičius - bosas

Ieva Baublytė - išilginė fleita, gotikinė arfa

Vilimas Norkūnas - organetto, baritonas

PROGRAMA

Guillaume Dufay (ca. 1397–1474) Ave maris stella

Johannes Ciconia (1370–1412). Padua sidus preclarum

Oswald von Wolkenstein (1377–1445). Mit günstlichem Herzen

Guillaume Dufay (ca. 1397–1474). Se la face ay pale

Anonimas. Agincourt Carol

Johannes Ockeghem (1410–1497). Au traveil suis

Anonimas. There is no rose of such virtue

Juan del Encina (1467–1529). No tienen vado mis males

Josquin de Prez (1450–1521). Ave verum corpus

Gilles Binchois (1400–1460). Triste plaisir

Guillaume  Dufay (ca. 1397–1474). J'atendray tant qu'il vous playra

Juan del Encina (1468–1529). Romerico tu que vienes

Guillaume Dufay (ca. 1397–1474). Pouray je avoir vostre mercy

Johannes Ciconia (1370–1413). Ligiadra donna

Guillaume  Dufay (ca. 1397–1474). Par droit puis je complaindre et gemir

Apie programą:

Muzikinis DNR

„Muzikinis DNR“ sujungia trijų muzikalių šeimų – Marais, Couperin ir Bach – išskirtinį artistiškumą. Tėvų ir sūnų sukurta muzikas veda klausytojus muzikos raidos keliu iš kartos į kartą. Pirmoji koncerto dalis užburs baroko kompozitorių Marin ir Rolland Marais bei Louis ir Francois Couperin kūriniais.

Žymieji vokiečių kompozitoriai – Johann Sebastian Bach ir Carl Philipp Emanuel Bach – paliko daugybę kūrinių. Tad antrojoje koncerto dalyje skambės šių kompozitorių kūrinių aranžuotės, „Zensemble“ narių pritaikytos specialiai šiai koncertinei programai.

Atlikėjai

Senosios muzikos ansamblis „Zensemble“ (Lenkija, Čekija) 

PROGRAMA

Marin Marais (1656–1728) – Trio siuita  C mažore iš Piéces en Trio

Prélude – Sarabande – Fantasie – Loure – Rondeau

Roland Marais (1688–1754) – Siuita Nr. 3 iš antrojo Pièces de viole tomo

Prélude – Petit Rondeau – Rondeau Le Mont St. Remy

Louis Couperin (1626–1661) – Siuita  G minore iš Pièces de clavecin

Prélude – Allemande – Courante – Sarabande – Chaconne ou Passacaille

Francois Couperin (1668–1733) – Antrasis koncertas iš Concerts Royaux

Prélude – Allemande Fuguée – Air Tendre – Air Contrefugué – Échos

15 minučių pertrauka

Carl Philipp Emanuel Bach (1714–1788) – Trio sonata  G minore (pagal Sonata for viola da gamba and harpsichord obligato Wq. 88, H.510)

Allegro moderato – Larghetto – Allegro assai

Johann Sebastian Bach (1685–1750) – Trio sonata D mažore (pagal Sonata for viola da gamba and harpsichord obligato BWV 1028)

Adagio – Allegro – Andante – Allegro

Gegužės 5 d. 16 val. Bibliotekos salėje

Apie programą:

Muzikinis pasakojimas apie Barborą Radvilaitę

Skambant Renesanso muzikai šešėlių teatro lėlės ir koncerto dalyviai mažiesiems klausytojams papasakos istoriją apie garbingą Radvilų giminės dukterį Barborą, tapusią Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene. Koncerto metu XVI a. šokių ir instrumentinės muzikos melodijas bei dainas meistriškai atliks Senosios muzikos atlikėjai: Ieva Gaidamavičiūtė, Saulius S. Lipčius ir Ieva Baublytė, o istoriją sekti padės įkvepiantis Beatričės Baltrušaitytės pasakojimas bei šešėlių teatro lėlės.

Ši programa pristatyta jau ne kartą Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose – tarptautiniuose šv. Cecilijos ir Marco Scacchi senosios muzikos festivaliuose, o 2022 m. tarptautinio edukacinio šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio metu programa parodyta Italijos lietuvių bendruomenei (Turinas, Italija).

Atlikėjai:

Ieva Gaidamavičiūtė – sopranas

Ieva Baublytė – išilginės fleitos

Saulius S. Lipčius – liuto forte

Beatričė Baltrušaitytė – pasakotoja, šešėlių teatro lėlės

Koncerto dailininkė -  Lina Maslenskienė

Scenarijaus autorė – Beatričė Baltrušaitytė

Gegužės 11 d. 18 val. Bibliotekos salėje

Apie programą:

Air de cour - šokio ritmu: dvarų muzika XVII a. Prancūzijoje

XVII a. Prancūzijos dvaruose skambėjusi muzika skleisis elegantiškais baroko šokiais ir air de cour žanro subtilybėmis. Nuo dainų su liutnios pritarimu iki klavesino ir grakščių fleitos garsų – gyvai skambės Prancūzijos monarchų Liudviko XIII ir Liudviko XIV laikų muzika. Kelionė baroko epocha  atskleis prancūziškos muzikos galantiškumą ir rafinuotumą.

Atlikėjai:

Senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ (Lietuva)

Rūta Vox (Vosyliūtė) – mecosopranas

Ieva Baublytė – išilginės fleitos

Jūratė Širvytė-Rukštelė - istorinis šokis

Ieva Baltmiškytė – teorba, barokinė gitara

Vilimas Norkūnas – klavesinas